žentysta

žentystà sf. (2) Alv, Dbč, žéntysta (1) LKKXXIX34(Sn) buvimas žentu, užkuriu: Tebus tau žentysta gera J. Bernas atej[o] žéntystos[na] Lzd. Žentỹstosna atej[o] Vlk. Tep tas žentystàs šuo ant uodegos nunešė Alk. Nusidavė jam žentystà kaip šuniui botagas Pc. Tai žentỹstos: išmušė, išvijo – ir dink kur dingęs Gs. Išvijo uošvė iš žéntystos Pns.